Sveiki, esu Saulė. Mokausi Kauno dalės gimnazijoje. Labai mėgstu šokti, dainuoti, skaityti knygas, žiūrėti filmus, įvairias keliones, žygius, stovyklas ir t.t. Esu aktyvi, draugiška, linksma... Na, o daugiau apie mane gali pasakyti mano draugai:))
Eglė Daunoravičiūtė
Taigi, pradėkime nuo to, kad mano vardas Eglė. Iš tiesų, bent jau man, nėra nieko sudėtingiau , nei rašyti apie save. Štai ir dabar – braukiu vieną sakinį po kito ir niekaip negaliu rasti žodžių, kurie atskleistų, kas aš esu. Galbūt todėl, kad pati nežinau...
Esu svajotoja, idealistė, tikra kovotoja su vėjo malūnais. Ko gero, taip yra todėl, jog mane užaugino knygos. Tolstojus, Hugo, Šekspyras, Remarkas ir begalės kitų man kalbėjo apie tūkstančius metų žmonijos istorijos, jausmų, aistrų ir silpnybių. Šis kelias mane atvedė prie muzikos, nes kurgi kitur žmogus daugiau randa prieglobstį savo viltims, svajonėms ir lūkesčiams? Smuiko garsais auginau savo svajonėms sparnus ir... ko gero, jos būtų mane taip ir nusinešusios Paukščių Taku į ryškiausias Visatos žvaigždes, jei, kaip atsvaro savo būdui nebūčiau pasirinkusi teisininkės profesijos. Temidė sugrąžino mane ant žemės dar nespėjus pasiekti artimiausios žvaigždutės ir atėmė sparnus lyg sakydama, jog mano vieta čia. Tačiau ji juk negalėjo užgesinti amžinosios ugnie mano širdyje, kurios dėka su dar didesniu užsidegimu ėmiau mokytis užsienio kalbų: privalo juk kur nors Žemėje būti nors vienas žmogus, galintis mane suprasti? Žmogus, kurio sparnai galėtų nešti mus abu..
Bet aš juk nukrypau nuo temos. Jums, kurie tai skaitote, ko gero, bus įdomiau sužinotimano pomėgius ar laisvalaikio užsiėmimus, nei klausytis tokios varganos biografijos. Taigi, vienas dalykas, kurį be galo mėgstu, tai ruduo. Rudenį, kai medžių viršūnės tampa auksinės, o gatvės nuklotos šiugždančiais lapais, vaikštau sau po Ąžuolyną ir jaučiu: ruduo – tai mano Pavasaris! Dar mėgstu katinėlių murkimą; bananinius ledus; lietaus lašus ant lango, nušviestus saulės; pėdutes ant smėlio; pjaunamos žolės kvapą; Klaus Meine balsą; gyvenimo ugnį akyse; žvaigždėtą, žvaigždėtą dangų... Koks mano santykis su Dievu? Tiesa ta, kad nesu įsitikinusi, nei koks jis yra, nei koks turėtų būti, tas santykis, tačiau kas gi kitas, jei ne Jis ir atvedė mane čia, į Sekmadienio jaunimą?
Pabaigai, tikriausiai turėčiau atsiprašyti visų, kam pabodo skaityti šiuos benamius žodžius ir mintis. Tačiau, kai širdis pradeda kalbėti, juk nenutildysi jos, tiesa?
Edvinas Reinys
Esu Edvinas, iš Kauno. Gimiau šaltą žiemą, antrą Šventų Kalėdų dieną. Matyt Dievas buvo sumąstęs mane taip sutikti ateinantį į šį pasaulį ir tuo labai džiaugiuosi. Jau būdamas aštuoniolikos metų, pradėjau ieškoti Dievo .Pamenu ,buvusią vasaros stovyklą, kurioje priimu Pirmą komuniją. ir tuo metu mano susitikimas su Dievu įgauna gyvenimo pagrindą. Per tą laiką patiriu nemažai ieškojimų, kurie vis gilau padėjo atrasti Dievo meilę ir Jo pagalbą. Savo gyvenimą visuomet sieju su Bažnyčios patirtimi, nes tik jos dėka atradau gyvenimo prasmę, kurioje ir šiandien matau savo tikslą ir gyvenimo uždavinį. Per tuos metus teko pažinti nemažai bendruomeninio gyvenimo krypčių, kaip antai pranciškoniško, jėzuitiško, karmelitiško dvasingumo, kurie vienaip ar kitaip man padėjo pamatyti ko Dievas iš manęs laukia. Po truputį tai pradėjau suprasti kai buvau įsijungęs į pasauliečių grupes "Ugnies vaikai" ar "Tikėjimo ir šviesos" bendruomenes. Ši bendruomene yra jungianti draugus ir šeimas, kurios turi savo vaikus su proto negalia. Ir nieko neišskirdamas atrandu daug bendrų dvasinių patirčių. Dabar esu dar ir studentas . Studijuoju Vytauto Didžiojo Katalikų teologijos fakultete Religijos pedagogika na kaip ir čia viskas į pabaigą. Na o šiaip teko darbuotis su vaikais ruošiant Pirmai komunijai, atliekant praktiką mokykloje.Tas darbas man patiko ir todėl vertinu darbą su jaunais žmonėmis, kurie ieško tikėjimo kelio.Savo prisistatymą norėčiau baigti mintimi. "Paprastus darbus darykime ypatingai" - Titus Brandsma O Carm.
Agnė Zavadskaitė
Aš esu Agnė. Mokausi Žaliakalnio progimnazijoje. Mokausi septintoje klasėje.
Mėgstu, linksmai pasijuokti, leisti laiką su draugais. Mėgstu iškilauti.
Ateinu į „Sekmadienį“gerai praleisti laiką ir nepamiršti Dievo.
Gyvenk taip, lyg tai būtų rojus žemėje.
Otilija Zavadskaitė
Otilija. Mokausi Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinėje momykloje. Esu devintokė.
Skaitau knygas, leidžiu laiką taip kaip man patinka, svarbu, kad būtų prasmingai ir smagiai.
Mėgstu gerą kompaniją, myliu Jėzų Kristų Visagalį mūsų dangiškajį Tėvelį :] „Sekmadienį“ lankau dėl draugų, fainai išsireikšti, padiskutuoti, pajuokauti, drauge pagiedoti giesmes ir pasimelsti. Myliu šunisJ
Gyventi - reiškia veikti.
Joana Zavadskaitė
Aš Joana. Mokausi Kauno Saulės gimnazijoje. Esu abiturientė. Mėgstu skaityti, keliauti, smagiai praleisti laiką, žiūrėti įvairius filmus , klausytis įvairios muzikos, dalyvauti renginiuose . Mėgstu lankyti „Sekmadienį“ nes jame atrandu ramybę ir sielos dvasinį ryšį su aukščiausiuoju mūsų dangiškuoju Tėveliu.
Taip pat manau niekas neatsispirtų draugų būryje pasimėgauti karštu puodeliu garuojančios arbatos:]
Neverk dėl to, kas gero nutiko praeityje, džiaukis tuo, kad galėjai tai patirti.
Aistė Tėvelytė (ses. Donata)
Aš esu pranciškonė ses. Donata, man 34 metai. Mėgstu važinėti dviračiu, sportuoti, šokti, krikščioniškus ir veiksmo filmus pažiūrėti. Mėgstu groti, giedoti, kurti giesmes, klausytis lengvo roko, anksčiau mėgdavau nerti vašeliu, bet dabar neturiu tam laiko. Kartais, kai turiu laiko gaminu tortus ir labai gražiai juos išpuošiu. Patinka dvasinės knygos: mėgiamiausia yra brolio Rožė (Taize brolių įkūrėjo). Dar labai patinka bendrauti su vaikais, juose matyti Jėzaus veidą, stebėti kaip jie keičiasi ir padėti jiems atrasti savo talentus bei patį save. Stengiuosi mylėti Dievą ir artimą, žiūrėti į žmones Meilės akimis bei galvoti apie juos tik pozityviai – tai sunku, bet su Viešpačiu viskas įmanoma. Svajonė: namelis su koplyčia kaimo sodyboje.
Kamilė Deksnytė
Mano vardas Kamilė, mokausi Kauno "Saulės" gimnazijoje. Ateinu į jaunimėlį, nes renkasi labai šilti ir draugiški žmonės.
Jeanne Rūta Mažunaitytė
Aš esu Jeanne – Rūta, Jeanne mane vadina Italijoje, čia dauguma mane šaukia Rūtele (Italijoje “ruto” reiškia riaugioti). Ką gyvenime veikiu? Trankau Dievui į dangaus vartus ir bandau pas jį įsilaužti (juokauju), o jei rimtai mokausi ir tikiuosi mokintis bei dirbti visą savo gyvenimą. Be lietuvių kalbos vartoju anglų ir italų kalbas, bet ateityje savo kalbų kolekciją dar žadu praplėsti ir padidinti. Mėgstu vaikus, groti kažkam nervų gitarom (nors tai negražu), kurti eiles, drabužių eskizus, slaptas svajones, piešti, fotografuoti, skaityti knygas, klausytis įvairios muzikos, bendrauti su žmonėmis bei duoti jiems tą, ką turiu geriausio savyje. Esu tauški, kūrybinga, dažnai galiu užsidegti kaip degtukas ir esu užsispyrusi (labai labai). Megiamiausia citata: “Lyderius įkvepia viršukalnės, bet subrandina juos slėniai.” ~ Eversonas
Vygantas Dabrila
Esu Vygantas man 20 metų. Savo jaunystę praleidau nuostabiam miškingam miestelyje - Kazlų Rūdoje manau iš ten atsirado meilė gamtai. Vėliau atsikraustėme į Kauną. Mokiausi "Aušros" gimnazijoje. Šiuo metu studijuoju KMAIK (Girionys) Miško Ūkį mat noriu būti miškininkas kaip paaiškėjo studijų metu netaip ir lengva juo tapti :D. Mėgstu aktyvų poilsį, pamėtyti kamuolį į krepšį ar paspardyti laisvalaikiu. Domiuosi IT, naujovėmis ir mokslu. Kas dėl tikėjimo tai nuo mažens versdavo eiti į bažnyčią, o kaip man ten nuobodu būdavo tarp tų senukų. Trumpai kaip patekau: Mano tikinti mama kažkokiu būdu susipažino su ses.Donata vėliau supažindino ir mane. Donata mane pakvietė savanoriauti ir pravesti užsiėmimus vaikams. Tada po maždaug metų mane pakvietė ateiti į jaunimėlį. Man patiko draugiški ir linksmi žmonės, todėl ir pasilikau. O kaip sakant apetitas atsiranda bevalgant tai norisi vis daugiau tokių užsiėmimų, nes juose pasikraunu energijos ir atsiranda keistas laimės pojūtis. Dabar gana aktyviai dalyvauju visuose siūlomuose krikščioniškuose renginiuose. Taip pat lankau KAJC, JP II Piligrimų centrą. Jaunime supratau kas yra tikra bendrystė kas yra tikėjimas, kad tai nėra tik poteriai. Tikėjimas man yra bendrystė kuri labiausiai juntama per mišias ir krikščionišką veiklą. Keletas minčių: Žmones nuo laukinių gyvulių skiria tik TIKĖJIMAS. Tikinčio žmogaus santykis su Dievu man panašus į santykį žuvelės su jo šeimininku.
Agnė Laurusonytė
Sveiki, esu Agnė, man -25 metai. Esu baigus Kauno maisto pramonės mokyklą, dirbus keliose darbovietėse. Gyvenu Kaišiadoryse, atrodo Kaunas čia netoli, bet kartais pagalvojus kiek susidaro daug išlaidų, tad tikiuosi, kad galėsiu greitu metu atsikraustyti arčiau jūsų, mieli draugai. Taip pat esu nuoširdi, draugiška ir atviras žmogeliukas. Sekmadieniais atkeliauju į „Sekmadienis“ jaunimą, nes čia renkasi tikrai nuostabūs žmonės, smagu su visais leisti laiką kartu, pabūti maldoje, kurti gero laiko praleidimą bei pašlovinti Dievą Mišiose.
Mindaugas Simokaitis
Esu Mindaugas, mokausi teisę Kauno kolegijoje. Man patinka rokas, dainuojamoji poezija, geri, rimti, dažnai juokingi ir su mintim filmai, bendravimas ir kultūrinimasis. Apie šį jaunimą sužinojau per Rūta, tai jos kaltė. YAY.